A Travellerspoint blog

Entries about balsai galvoje

Apie tai, kaip poetiškai viskas susiję

large_2620474_original.jpg
Pernai buriavom ilgai - laivus ant kranto kėlėm tik lapkritį.
Šiemet - jau balandžio vidurys tuoj, o žiema į penktą mėnesį vis dar įvirtus, ir net neaišku, kada galėsim laivus sezonui paruošti. Uostas ir laivai ledais apšalę, sniegas jei popiet nutirpsta - tai iš ryto vėl viskas balta.

Kiekvieną pavasarį laivo ruošimas - tai ritualas. Uostelyje visai smagus šurmulys prasideda. Susitinki su šalia stovinčių laivų kaimynais, viena kita alaus skarbutė čia ištuštėja, naujienom pasidalini, kaip kas peržiemojo, kokius darbus laivo ruošoj esi numatęs, ką per vasarą suplaukti pasiplanavęs. Pasikalbi - ir vėl prie laivo - skusti, dažyti, šlifuoti, valyti ir poliruoti.
Praėjusios savaitės šeštadienis Klaipėdoje visai smagus pasirodė - bent jau nesnigo ir saulė pašildė, oras kažkoks minkštesnis atrodė. Sakau, jau laikas, jau dugną dažysim, laivelį SCORPIO nuleidimui ant vandens ruošim. Laivo dugnas sezonui turi būti gerai paruoštas - smulkiu švitriniu popieriumi sušiauštas ir specialiais dažais su antifulingu (kažkoks tručas, kuris neleidžia dugnui kriauklėm ir maurais apželti) nudažytas.
Spėjimą dėl pavasarinių darbų patvirtino ir vos ne transporto kamščiai kelyje nuo Girulių iki Melnragės - tauta važiuoja iš miesto bokštų į pajūrį - po pietų cepelinus virškint. Gamtoje pilna ženklų, nes viskas susiję. Saulė, kamščiai, cepelinai...
Tautosakoj irgi viskas susiję - čia pilna varnų ant žemės, gandrų, kurie vėlai, rasos, kuri anksti, ir panašios velniavos.
Buriuotojų liaudies tautosakoj taip pat pilna ženklų ir sąsajų, dažnai išreiškiamų rimuota forma, nes taip įsiminti lengviau. Jeigu tiksliau - visa buriuotojų liaudies tautosaka pas mus parkeliauja iš labiausiai buriuojančios tautos - britų.

Kad ir CADET taisyklė, kuri irgi jau yra buriuotojų liaudies tautosaka: Compass, Add East = True. Mūsiškai tai būtų taip: Prie kompasinio kurso pridėk į Rytus deklinaciją, (kurią rasi ant jūrlapio ir perskaičiuosi šiai dienai), ir gausi tikrąjį kursą, kuriuo plaukia tavo laivas. Lengva atsimint. Deklinacija - tai tokia abrakadabra, kuri yra kampas laipsniais, kaip skirtumas tarp Žemės magnetinės Šiaurės, kurią rodo mūsų kompasai, ir tikrosios mūsų gaublio Šiaurės, kuri nupiešta ant jūrlapio ir visada dėl magnetinių laukų nuokrypos būna pasislinkus kiek į šoną nuo magnetinės Šiaurės.

OK, pereinam į lengvesnį žanrą.
Anglai sako:
Red sky at night - sailor's delight
Red skies in morning - sailors take warning

Lietuvių tautosaka tikslaus vertimo šitokiam kalambūrui neturi. Buriuotojų liaudies tautosakai galiu pasiūlyti tokį rimuotą vertimą:
Leidžias miegoti Saulė raudona - jūreiviui gyventi malonu
Keliasi Saulė raudonais naktiniais - buriuotojas puošiasi šturme, auliniais

Sunrise_on_sea.jpg

Atsimenat - viskas susiję. Jei saulė iš vakaro leidžias į raudoną miglą - vadinasi, labiausiai tikėtina, kad ryte bus geras oras. Orų sistemos mūsų platumose dažniausiai keliauja iš Vakarų į Rytus. Raudona migla Vakaruose - tai aukšto slėgio frontas, kuris žemyn nustumia visokias atmosferoje sklandančias dulkes. Tos dulkės ir suformuoja tą raudoną miglą apie besileidžiančią saulę. Aukštas slėgis Vakaruose - tai gero oro ženklas kitai dienai, todėl ir jūreiviui gyventi malonu. Nes mes, buriuotojai, net labai su oru susiję.

Raudoni Saulės naktiniai, su kuriais ji ryte iš patalų rangosi - tai daug drėgmės orų sistemoje, kuri jau persiritusi virš mūsų, nukeliavo į Rytus. Tie naktiniai - tai labai ryškus raudonas fonas, su besiformuojančiais debesimis Rytų horizonte - tiesiog degančios žaros. Todėl labai tikėtina, kad vietoje praėjusios sistemos iš Vakarų užslinks žemo slėgio zona, su drėgnu ciklonu, ir mums teks ryškiomis šturmėm puoštis, bei rimtesniam plaukimui su daug vėjo ruoštis.

When sea-gulls fly to land - a storm is at hand.
Kai žuvėdros ant stogų - jūroj tau bus nesmagu

Čia viskas aišku - jūros paukščiai žino, kada jie nenori ten būti, ir kodėl...

Pabaigai - vien lietuviškas, nes anglai tokių klimato ekstrymų, kaip mūsų šiemetė žiema, net nesapnavo:

Ratų padangos žieminės - laivas miega ant krantinės
Saulė džiaugiasi kaip vaikas - laivo dugną ruošti laikas

Mūza aplankė ir šitaip pasakė, kad be reikalo laivo dažus dar prieš savaitę nusipirkau. Viskas ten, prie laivo, ledais dar apšalę, ir teks su dažymo darbais man palaukti, kol vidutinė paros temperatūra nebus +5 ir daugiau. Va šitaip mašinos ratai su laivo dugnu susiję.

Taigi viskas susiję...

Posted by gramas 04:20 Archived in Lithuania Tagged sunsets_and_sunrises sky boats buriavimas balsai_galvoje tautosaka jachta Comments (2)

Apie tai, kad visi galim būti turtingi. Arba ne.

saga.jpg
Jie ne auksu turtingi, jie kitokie, todėl jiems lengva vienas kitą pažinti ir suprasti. Jie kaip magnetai traukia viens kitą. Jie - tai gyvenantys tokį pilnesnį, daugiabriaunį ir erdvinį gyvenimą, o ne įstrigę kažkokiam epizode, ar atkarpoje. Nors jie gali į mūsų gyvenimus ateiti iš pačių įvairiausių sričių - visus juos vadinam vienodai - Įdomus Žmogus.

Buriuotojai sako, kad gyvenimas - tai kelionė. Kelionė - tai judėjimas, ir tam, kad savo gyvenimo kelionėj nesisuktum vietoje ratu, reikalinga kryptis.
Pirmas tavo taškas - tai kur tu esi.
Antras taškas - tai tikslas, kur (arba kuo) tu nori būti.
Ta linija - vektorius tarp dviejų taškų - ji ir yra tavo gyvenimo kelionė.

Ir niekas kitas už tave jos nesukeliaus...

Gyvenime - sudėtingiau, negu ant laivo - to antro taško į GPS neįsivesi... Tavo reikalas, ką tuo antru tašku vadinsi. Gal tavo tikslas karjera kažkokioj srity, gal valdžia, gal verslas ir pinigai, gal šeima, sveiki ir laimingi vaikai, anūkai... gal dar kažkas, ką kiekvienas galime sau sugalvoti, ar likimas gali primesti.

O paskui, kai gyvenimo kryptis lyg ir nusistovi, dauguma pamatome save, įstrigusius kažkurioje vienoje to planuoto didelio kelio atkarpoj - dažniausiai tiesėje Darbas-Namai. Ir vienur, ir kitur stengiesi, kovoji dėl rezultato. Keli sau tarpinius tikslus ir jų sieki... Ir metai bėga; vos uždirbę pinigų, kažkodėl iškart keičiame mašiną, ne vienas ir žmoną... Paskui pyksti ant savęs ir kitų, kad rutina užkniso, o dar vėliau ir suvokimas ateina, kad tavo gyvenimo vektoriaus veržli strėlė į riestainį susisuko, ir realiai nebekeliauji tu niekur, net negyveni, o kaip voverė sukiesi amžinu ratu.

Sakai, o ką daryt, kai supranti, kad life stinks, ir lyg paršas koks snukiu į žemę baksnoji, ir dangų ausys uždengia, ir iš darbo skubi kuo greičiau ant sofos namie, kad dar vieną šokių projektą per dėžę stebėtum?

Ieškok trečio taško, nes "Darbas - Namai" - tas vektorius barankos formos - žudo.

Reikia trečio taško būtinai - buriuok, skraidyk, lipk į kalnus, nardyk, sportuok, kurk - rinkis, kas tau prie dūšios limpa labiausiai - ir daryk. Tik svarbu, kad tai darydamas, širdies įdėtum, progresiją jaustum, ir vis kažką naujo išmokti galėtum.

Tik savo trečiam taške būdamas, iš jo perspektyvos kitaip savo namus ir darbą, ar mokslą pamatyti galėsi, jų pasiilgsi, ir geresnis į ten sugrįši.

Viso to šiandien vėl nepasakiau 16-mečiam sūnui, kol ryte iš Girulių į savo antrus taškus važiavom. Kartų konfliktas, ar šiaip dar anksti?

Posted by gramas 22:42 Archived in Lithuania Tagged balsai_galvoje Comments (0)

(Entries 1 - 2 of 2) Page [1]